Anglijoje vykdytas eksperimentas su žmonėmis atvėrė visiškai naują požiūrio į negalią perspektyvą: sėkmę siekia pakartoti ir Lietuvoje Istorijos puslapiai yra pilni drąsių eksperimentų, kurie keitė mūsų požiūrį į žmogaus galimybes ir ribas. Vienas tokių buvo vadinamasis Bruklando eksperimentas Anglijoje – unikalus bandymas ne tik sukurti specialią erdvę jaunuoliams su sunkia negalia, bet ir parodyti, kad […]
Atšiaurioji Islandija garsėja ne vien savo gamta ir muzika, bet ir šiuolaikišku požiūriu į negalią turinčius žmones. Šioje mažytėje saloje įgyvendinti projektai, skirti negalią turintiems žmonėms ir jų šeimoms, sukūrė didžiulį pokytį. Jų sėkmės istoriją ketinama pakartoti ir Lietuvoje. Čia iniciatyvos imasi pačios vaikus su negalia auginančios šeimos, susibūrusios į labdaros ir paramos fondą „Nepatogūs“.
Sunkią kompleksinę negalią turintys suaugusieji Lietuvoje dažniausiai gyvena arba su tėvais, arba globos įstaigose. Tačiau Vilniaus rajone baigiami įrengti pirmieji namai, kuriuose jie galės gyventi savarankiškai, visą parą gaudami reikalingą pagalbą.
Kas po 20 metų kovos padeda išsaugoti viltį? Kai Aušrai buvo 3 metai, jos mama Henrika suskaičiavo, kiek laiko praleido ligoninėse. 2 metai. Dabar Aušrai 25 metai. Per šį laiką Henrika Varnienė turėjo aukoti tūkstančius valandų, siekdama parodyti valstybės institucijoms, kokia nepatogi yra žmonėms su sunkia kompleksine negalia (intelektine ir/ar fizine) skirta paslaugų sistema. H. […]
Žiūrėti į šias nuotraukas gali būti nepatogu. Iš jų žvelgia jauni „nepatogūs“ žmonės. Kodėl „nepatogūs“? Dauguma sunkią kompleksinę negalią turinčių žmonių Lietuvoje yra atskirti visuomenės akių. Uždaryti į socialinės globos įstaigas, kuriose gausu nepriežiūros ir aplaidumo atvejų.
Vilnietė Laima, auginanti sunkią kompleksinę negalią turintį sūnų Augustą, apie nelengvą kasdienybę kalba su šiluma ir meile. Pasak jos, matyt, tokia yra jų šeimos misija šioje Žemėje – auginti būtent tokį vaiką. Tačiau moters balsas suvirpa ėmus kalbėti apie ateitį. Tam, kad suaugusius vaikus su sunkia negalia auginantiems tėvams nereikėtų bijoti rytojaus, Lietuvoje pradedamas įgyvendinti analogų neturintis projektas.
Evelina yra tikra melomanė. Mergina gali klausytis įvairiausios muzikos, nuo klasikinių itališkų operų iki šiuolaikinės popmuzikos, tarsi sugerdama emocijas ir energiją. Kai muzika patinka, Evelinos akys švyti. Tačiau jokios melodijos, piešimas ir filmukai neatstoja laimės, kurią jai suteikia laikas su draugais.
Ežeras – prie pat namų Vilniuje, bet prie jo patekti pavyko tik kartą prieš keliolika metų. Ne dėl to, kad jį apjuosė nelegali tvora, tačiau priežastis ne ką mažiau skandalinga. 20-metė Kaja turi sunkią kompleksinę negalią, o ežero link vedanti perėja – be nuovažų, tad neįveikiama kliūtis jos vežimėliui.
Kai gimė Aušra, naujagimės būklė buvo įvertina 10 balų iš 10. Tačiau jau po pusmečio mama Henrika iš gydytojo išgirdo apstulbinusį toną ir žodžius: „Jūs ką – nematot, kad jūsų vaikas išsigimęs?!“. Pasiryžusi iš sunkios intelekto ir judėjimo negalios išplėšti kuo daugiau dukros, mama per 24 varginančius metus pasiekė, kad Aušra – nuoširdus ir gyvenimą mylintis jaunas žmogus.
Lietuvoje sunkios negalios vaiką auginanti mama per parą jam skiria 10–14 valandų. Dėl to 30 proc. šių mamų iš darbo rinkos iškrenta tik vaikui gimus, dar 30 proc. – jam sulaukus pilnametystės.